Organizatoriai Partneriai
Žinių ekonomikos
forumas
Žaidimų laukas Jaunimo akademija Lietuvos darbo
birža
LR Kultūros
ministerija
Lietuvos bibliotekininkų
draugija
Savas ratas

Karlsono fabrikėliai



tl_files/img/Projektai/fotoenergija/logo.jpg

PROJEKTAS

FOTOENERGIJA IR IRBH ŠILDYMO SISTEMA –

ALTERNATYVIOS ENERGIJOS IR ŠILUMOS TAUPYMO SINTEZĖ


1. APIE FOTOENERGIJOS PERSPEKTYVĄ - PRIELAIDOS PROBLEMOS SPENDIMUI

Pasaulyje. Sparčiausia alternatyvios energetikos raida šiuo metu vyksta saulės, vėjo, hidro energijos ir biokuro srityse. Energetiką, išgaunamą iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių, vysto jau ne vienas pasaulio regionas. Pavyzdžiui, JAV Silicio slėnyje suburtas saulės energetikos industrijos aljansas SolarTech, kurio tikslas – išplėsti sąlyginai mažą saulės energetikos nišą, standartizuoti gamybą, pajungimą, tinklus ir finansavimą.

JAV, Vokietija - miesto programos įmonėms ir gyventojams siūlo valdžios remiamas paskolas ir nuolaidas, kad atsvertų reikiamų sistemų įrengimo sąnaudas.

ES taip pat vis sparčiau vysto alternatyvios energetikos idėjas. Didžioji dalis Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90%) skirti vandeniui šildyti. Remiantis preliminariais skaičiavimais, naudojant saulės energiją patalpoms šildyti, būtų galima sutaupyti 20 proc. dabar sunaudojamo energijos kiekio.

Analizuojant dabartines tendencijas galima patvirtinti, kad šis sektorius ateityje tik plėsis. Tuo labiau, kad naftos bei dujų ištekliai visame pasaulyje yra riboti. Be to, dauguma pasaulio valstybių jau pradeda įgyvendinti ir kovos su gamtos tarša programas, siekiančias sustabdyti kylančią ekologinę planetos katastrofą. Todėl galima nevienareikšmiškai akcentuoti, kad aplinką tausojanti ir iš atsinaujinančių šaltinių išgaunama alternatyvi energetika – tai mūsų planetos ateities energetika, kurios įsisavinimas vyksta jau dabar. 

Be to, pastaruoju metu Europoje saulės energijos panaudojimo rinka išaugo net 30 proc., šį augimą lėmė ypač sparti plėtra Vokietijoje. Atsižvelgdama į ES siekį iki 2010 metų padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 6 proc. iki 12 proc., Europos Komisija nori padidinti įdiegtą šviesos galvaninės technologijos gamybinį pajėgumą iki 3 tūkst. megavatų 2010-aisiais. Politikai tikisi, kad apie 2010 metus saulės energiją siurbs daugiau kaip milijonas stogų JAV, Europoje ir Japonijoje.

Baltijos šalyse. Vidutiniškai Lietuvoje ir Latvijoje krintanti saulės energija sudaro ~1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu konkrečiai į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. Lietuvoje yra ~150 km2 namų stogų, kurie gali buti panaudoti fotoelektros saulės jėgainėms įrengti. Į juos krinta 1,5.1011 kWh/metus saulės spindulinės energijos. Esant saulės elementų efektyvumui 15%, iš jėgainių, įrengtų ant stogų, galima gauti 2,25.1010 kWh/metus. Šiuo metu Lietuvos elektros energijos galingumai leidžia pagaminti 2,27.1010 kWh/metus. Taigi, Lietuvoje ant visų namų stogų įrengtos mini fotoelektrinės  saulės jėgainės turėtų galią,  lygią visų „tradicinių“ Lietuvos elektros jėgainių galiai.

Saulės energetikos panaudojimo efektyvumą Baltijos regione būtų galima pateikti praktiniu pavyzdžiu. Latvijos saulės energetikos eksperto A. Berzino neįtikina argumentas, kad Latvijoje nederėtų pernelyg daug tikėtis iš šios alternatyviosios energijos rūšies, kadangi šalyje ne itin daug saulėtų dienų. „Tai, kad gyvename ne pietų Europoje, nėra argumentas. Yra keletas duomenų bazių, kuriose galima įvertinti ir palyginti įvairių šalių saulės energetikos potencialą. Latvija yra tame pačiame langelyje kaip Vokietija“, – tikina jis. 

Kita vertus, dabartiniai saulės baterijų moduliai yra adaptuoti ir gali pakankamai efektyviai veikti esant  nedideliam saulės spinduliavimo intensyvumui, t.y. ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir nuo dienos šviesos.

 

 2. PROJEKTO ESMĖ IR INOVATYVUMAS

Daugelyje pažangiausių pasaulio šalių numatomas intensyvus namų stogų panaudojimas saulės energijos „siurbimui“. Tačiau nemažos ES dalies valstybinės bei lokalios municipalinės struktūros neturi finansinių galimybių ir/arba politinio toliaregiškumo radikaliai it totaliai spręsti problemą.

Kita vertus, iki šiol daug kur vyrauja pasenęs mąstymas, kad energijos reikmes turi tenkinti didžiuliai energetikos gigantai. Dabar aktyviai svarstomas paskirstytos generacijos modelis, kai yra daug smulkių elektros generuotojų, gaminančių elektros energiją iš saulės, vėjo, atliekų.

Šiame projekte išskirtina tai, kad numatoma apjungti plačios gyventojų dalies (ypač buvusioje postsovietinės erdvės zonoje, kur itin daug tipinių „dėžučių“ – daugiabučių namų) interesus bei finansinius resursus su europiniais ir nacionaliniais energetiniais interesais, savivaldos poreikiais būsto renovacijų ir energetinių išteklių taupymo programomis. Tas leis žymiai suaktyvinti patį alternatyvių energetinių šaltinių įdiegimo procesą, padaryti jį efektyvų ir paprastesnį finansinių resursų akumuliavimo bei realizavimo terminų prasme. Tuo pačiu bus panaudotos modernios būsto ir saulės energetikos technologijos, optimalus finansinis ir organizacinis projekto įdiegimo bei vystymo modelis.

Vienas svarbiausių projekto aspektų – puiki galimybė gautą saulės energiją tiesiogiai panaudoti pastatų ir patalpų šildymui. Tam numatoma taikyti originalią ir efektyvią infraraudonųjų spindulių pagrindu paremtą šildymo sistemą (sąlyginai vadinsime IRBH – Infrared Rays Based Heatig). Ši sistema iš esmės skiriasi nuo šildymui skirtų saulės kolektorių elementų – šildymo blokų su akumuliuojančiais skysčiais, vamzdynais ir kita tarpine įranga, jau nekalbant apie tradicinius šilumos mazgus, vandens radiatorius, siurblines ir šilumines trasas.

Kiekvienas potencialus projekto objektas – tai savarankiška mini elektros ir šilumos gamybos jėgainė, generuojanti ne tik elektros energiją ir šilumą, bet galimai ir tam tikrus finansinius  resursus kiekvienam jo savininkui ar, kas dar efektyviau – savininkų grupėms . Motyvacija įsirengti kombinuotą sistemą dar labiau išaugtų, jei toks projektas būtų integruotas į dabar vystomas daugiabučių namų renovavimo, modernizavimo ir energetinių išteklių taupymo, „Pasyvaus namo“, alternatyvios energetikos diegimo programas.

Technologinis įdiegimo procesas yra  nesudėtingas ir lengvai įgyvendinamas ir, kas itin svarbu – efektyvus ir kiekvienam vartotojui greitai atsiperkantis projektas. Pagaminti elektros energijos srautai gali būti teikiami ne tik IRBH sistemai , bet ir kitos elektros įrangos maitinimui arba jungiami tiesiogiai prie bendrųjų elektros tinklų, panaudojant nesudėtingus reversinius keitiklius ir parduodant elektros energijos perteklių (arba „paskolinant“) valstybei. Reikia akcentuoti, kad toks energijos gavimo būdas eliminuoja kaštus elektros perdavimo linijų ir skirstomųjų tinklų sąnaudoms, kas galutiniame rezultate dar labiau teigiamai įtakoja pagamintos elektros energijos ir šildymo savikainą. Pagaliau - saulė juk sąskaitų nesiunčia!

Tuo pačiu galima įgyvendinti ir gretutinius tikslus itin plačioje terpėje - daugiabučių namų aplinkoje, saulės energetiką panaudojant laiptinių ir kitų bendrųjų namo patalpų, lauko apšvietimui, bendriesiems elektros energijos poreikiams buitinėms  reikmėms papildyti.

Sukurtos alternatyvios energijos kiekis daugiabučiuose namuose, priklausomai nuo saulės energetinių modulių tipo ir ploto sumažins ~ 20 – 40 %, o panaudojant  IRBH sistemas – iki 70% dabartinių energetinių sąnaudų. Savo ruožtu, atitinkamai įrengtų daugiabučių skaičiui, panaudojant saulės baterijų modulių ir IRBH technologijas atitinkamame lokaliame regione proporcingai mažės šiluminės ir elektros energijos poreikis iš dabar naudojamų tinklų. Tuo būdu būtų ženkliai taupomi energetiniai ištekliai atskiros šalies ir Europos mastu su visomis iš to išplaukiančiomis pozityviomis išvadomis.
 

 

3. SAULĖS BATERIJOS IR MODULIŲ CHARAKTERISTIKOS
Amorfinių plonasluoksnių naujovių įdiegimas

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/2.jpg

                 Amorfiniai SN36Wp - SN44Wp saulės energijos panaudojimo technologijos moduliai pasižymi geromis atsparumo savybėmis tiek esant mažam, tiek aukštam saulės spinduliavimui.
                Stabilus nominalus galingumas:

               Serijos SN Saulės energijos panaudojimo technologijos maksimalus galingumas 36-44 Wp + 5%. Moduliai pagaminti iš amorfinio silicio. Dėl pirmarūšio apdorojimo ši serija pasižymi ilgalaikiškumu. Kiekvienas modulis iš gamybos salių išleidžiamas tik atlikus intensyvius optinius, mechaninius ir elektrinius bandymus. Pradinis SN modulių galingumas yra iki 18% virš nominalaus galingumo. Dėl amorfiniams PV moduliams būdingo pradinio nuvertėjimo pirmaisiais mėnesiais yra pastebimas padidintas energijos gavimas. Tik po to pasiekiamas būdingas nominalus galingumas - 36 - 44 Wp + 5%. Kvalifikacijos: moduliai nuo SN36Wp iki SN44Wp priklauso II elektros apsaugos klasei (II klasė pagal apsaugą nuo elektros srovės poveikio) ir Bendrosios rinkos direktyvai 89/392 (CE-atitikimas). Būtina atkreipti dėmesį į galiojančias garantines sąlygas.

 

SN Serijos Modulis  

Svarbiausios savybės:

  • Aukšta modulių įtampa net esant mažam saulės spinduliavimui.
  • Išteklius saugantis gamybos būdas.
  • Maži nuostoliai esant aukštai temperatūrai (palyginus su įprasta silicio technologija).
  • Ilgas produkto galiojimo laikas, garantijomis užtikrinamas investicijų saugumas:
    10 metų 90% ir 25 metai 80% nominalios produkcijos vertės.
  • Patraukli išvaizda dėl savito ląstelinio paviršiaus.
  • Modulio matmenys 1245mm x 635mm x 8mm, neįrėmintas, todėl lengvai konfigūruojamas.

Tipo numeris ir nominalus galingumas standartinėmis testavimo sąlygomis:

Nominalioji vertė/pavyzdiniai numeriai

SN36Wp

SN38Wp

SN40Wp

SN42Wp

SN44Wp

 

Nominalus galingumas / Pmpp (W)

36

38

40

42

44

 

Įtampa prie Pmax / Vmpp (V)

44.5

46

47

47

48

 

Elektros srovė prie Pmax / Impp (A)

0.81

0.83

0.86

0.89

0.92

 

Tuščios eigos įtampa / Voc (V)

61

62

63

63

63

 

Trumpojo sujungimo srovė / Isc (A)

1.00

1.01

1.03

1.05

1.08

 

Maksimali sistemos įtampa / Vsys (V)

1000

1000

1000

1000

1000

 


Monokristaliniai saulės energijos moduliai

 tl_files/img/Projektai/fotoenergija/3.jpg

                Serija „MonoPower" siūlo gerą saulės baterijų efektyvumo ir patrauklaus dizaino monokristalinių modulių kombinaciją. Saulės energijos „MonoPower" moduliai pasižymi žemu įtampos ir temperatūros koeficientu, o esant silpnam šviesos spinduliavimui - neįprastu dalinės apkrovos procesu. Todėl šie moduliai puikiai išnaudoja energijos vienetą Vatą nominaliam galingumui pasiekti.
                Stabilus nominalus galingumas:

                Dėl pirmarūšio apdorojimo ši serija pasižymi ilgalaikiškumu. Kiekvienas modulis iš gamybos salių išleidžiamas tik atlikus intensyvius optinius, mechaninius ir elektrinius bandymus. Garantijos:10 metų 90%, 25 metus - 80% nominalios produkto vertės. Pažymėjimai: GS, CE, ISO 9001, SKII & IEC.

 

Monokristaliniai saulės energijos moduliai

 

 

Svarbiausios savybės:

  • Didelis naudingumo koeficientas nuo 16% .

  • Vienodas neįprastas profilis.

  • Patikima ir stabili konstrukcija.

  • Mažos instaliavimo išlaidos:
    didesnis modulio galingumas - mažiau modulių įrengimuose! Taigi, taupote ir laiką, ir pinigus.

  • lgas gaminių garantinio aptarnavimo terminas ir eksploatacijos garantija užtikrina investicijų saugumą: 10 metų 90% ir 25 metai 80% nominalios produkto vertės.


Tipo numeris ir nominalus galingumas standartinėmis testavimo sąlygomis: 

Nominalioji vertė/pavyzdiniai numeriai

M180Wp

M175Wp

M170Wp

Nominalus galingumas / Pmpp (W)

180

175

170

Įtampa prie Pmax / Vmpp (V)

35.14

35.14

35.14

Elektros srovė prie Pmax / Impp (A)

5.12

4.98

4.84

Tuščios eigos įtampa / Voc (V)

43.2

43.2

43.2

Trumpojo sujungimo srovė / Isc (A)

5.48

5.32

5.18

Maksimali sistemos įtampa / Vsys (V)

1000

1000

1000

  
Teikiamos kompleksinės paslaugos:

  • Objekto apžiūrėjimas.
  • Planavimas.
  • Ekonominė analizė.
  • Detalizuotas pasiūlymo pateikimas.
  • Finansavimo patarimai.
  • Mokesčių eiga/tvarkymas.
  • Įrenginių instaliavimas.
  • Srovės tiekimas elektros energijos aprūpinimo įmonėje.
  • Įrenginių stebėjimas.



Įrengtų objektų pavyzdžiai:

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka01.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka02.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka03.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka04.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka05.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka06.jpg


               Čia aprašyta ir pavaizduota viena iš daugelio šios technologijos galimybių, remiantis vieno iš gamintojų duomenimis. Pažymėtina, kad šioje srityje yra pakankamai įvairus, sparčiai tobulėjantis ir platus gamintojų  bei gaminių spektras.

4. IRBH (Infrared Rays Based Heating)
ŠILDYMO TECHNOLOGIJOS
Absoliuti alternatyva tradiciniam šildymui

               Stereotipinis mąstymas apie konvekcinio šildymo išskirtinumą pilnai paneigtas ir šis pokytis įgauna pagreitį visuomenėje, atsiradus inovatyvioms IRBH sistemoms - lanksčioje polimerinėje plėvelėje įlietų karbono ar kitų kaitinimo elementų, lengvai,  paprastai ir greitai montuojamų įvairiausios paskirties patalpų ir pastatų lubose ir/arba grindyse.
               Ekonomiškumas, ilgaamžiškumas, ekologiškumas
- tai pagrindiniai IRBH privalumai. Ši sistema šiandien jau įrodė savo efektyvumą ir atnešė šilumą daugeliui namų, daugeliu parametrų lenkdama tradicines šildymo sistemas.
               Jei statomas naujas namas ar rekonstruojamas esamas, jei dujinio ar magistralinio šildymo karštu vandeniu įrengimo kaštai ir ir/arba eksploatavimo sąnaudos pernelyg didelės, idealus šildymo variantas yra IRBH šildymo įranga. Ši sistema leidžia taupyti laiką ir resursus bei atveria visiškai naujas galimybes miestų ir individualiai statybai, įrengiant šildymo sistemas. 

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/4.jpg

IRBH SISTEMOS PAGRINDINIS ELEMENTAS

               Lubų šildymo sistema IRBH jungiama prie bendro elektros įvado. Sistemos elementai įšyla 40-50оС, specialioje polimerinėje plėvelėje įmontuoti termoizoliatoriai tolygiai paskirsto šilumą visoje patalpos erdvėje. Jei IRBH uždengiama apdailos medžiagomis (medžiu, apdailos plokštėmis ir pan.), lubų paviršiuje temperatūra siekia  30-40оС. Infraraudoniesiems spinduliams veikiant kietus kūnus pastarieji absorbuoja šilumą, o jų įšilęs paviršius perduoda tą šilumą aplinkai - orui.
               Viena svarbiausių IRBH savybių yra ilgaamžiškumas - garantinis laikotarpis yra 25-ri metai nuo pardavimo dienos, jei laikomasi montavimo ir eksploatavimo sąlygų, o eksploatavimo terminas numatomas 50 ir daugiau metų.

Toks ilgas sistemos tarnavimo laikotarpis pasiekiamas dėl šildymo elementų veikimo saugių temperatūrų režime. Varžinių elementų lydymosi temperatūra viršija 1500оС, o polimerinė dangos, kurioje šie elementai įmontuoti - virš 350оС.

               IRBH nereikalingas eksploatacinis aptarnavimas, sistema yra saugi, ekologiška. IRBH įrengimas lubose, kaip bazinio šildymo modelio variantas, kokybiškai keičia patį šilumos perdavimo procesą.

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka07.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka08.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka09.jpg

               Konvekcinėse šildymo sistemose šilumos šaltinis yra radiatorius, konvektorius arba kitas panašus elementas su sąlyginai nedideliu šilumokaičio plotu. Šilumos perdavimo procesas vyksta tokiu būdu:

1. Nuo radiatoriaus paviršiaus šiluma konvektyviai perduodama orui, jį įšildant.
2. Įšilęs oras kyla į viršų.
3. Kontaktuodamas su aplinkiniais daiktais (sienomis, lubomis) oras dalinai juos įšildo, perduodamas savo šilumą.
4. Atvėsęs oras leidžiasi žemyn, toliau ciklas kartojasi.

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/5.jpg

               Naudojant IRBH - infraraudonojo spektro šildymo modelį, procesas vyksta sekančiu būdu:

1. Įjungus elektros energiją IRBH elementai per kelias minutes įšyla iki +45оС.
2. Šilumos srautas nuo sistemos elementų tiesiogiai perduodamas grindų paviršiui, kurios didžiąja dalimi ją absorbuoja ir įšyla.
3. Patalpa palaipsniui prisipildo šilto oro, kurio maksimali temeratūra yra grindų lygyje.
4. Kai pasiekiama optimali termoreguliatoriumi nustatyta ir esanti jo aukštyje (1 - 1,5m nuo grindų) temperatūra, sistemos maitinimas autimatiškai išjungiamas.
5. Toliau - grindys atiduoda aplinkai savo sukauptą šilumą. Šis procesas bendrame šildymo laiko cikle užima apie 90%.
6. Kai tik grindų paviršius neužtikrina nustatyto šilumos debeto ir termodaviklio aukštyje temperatūra sumažėja 1°C, sistema vėl įsijungia ir prasideda naujas šildymo ciklas.

               Naudojant gamtinį šilumos perdavimo ir apykaitos principą, sistema gali pakelti patalpos oro temperatūrą 10о С  per 40-50 min., priklausomai nuo pastato konstrukcijų šiluminės varžos. Jei IRBH šildymo elementai uždengti apdailos medžiagomis, nustatytos šilumos pasiekimo laikas pailgėja.

  • Natūralus, itin artimas  gamtiniam šilumos apykaitos principas.
  • Idealus temperatūrų režimas komfortiškam gyvenimui ir veiklai.
  • Šildymo sistema dirba 5-10min. per valandą.
  • Likusį laiką naudoją susikaupusią energiją.



  • tl_files/img/Projektai/fotoenergija/6.jpg

               Jei konvektyvinio (tradicinio) šildymo būdu 1m² apšildymui reikia apytikriai sunaudoti 100W galios, tai naudojant IRBH elementus užtenka 15W, jei laikomasi šių sąlygų:

- sistema yra pasiekusi darbinį režimą (tai gali trukti 2-4 savaites);
- pastatas (patalpos) atitinka nustatytas šiluminės varžos normas;
- lubų aukštis neviršija 3,5m;
- termoreguliatorius nustatytas +20°С režimui.

IRBH kaštų palyginimas su esamomis šildymo sistemoms

                IRBH sistemos montavimo kaštai daugiau kaip du kartus mažesni už dujinio šildymo įrengimą ir panašūs į tradicinio elektrinio šildymo sumontavimo kaštus.
                Lyginant sezoninės sąnaudas šildymui IRBH sistema kainuoja 1,5 pigiau nei šildymas dujomis ir 2,5 karto pigiau nei elektra.
               Tradicinių šildymo sistemų eksploatavimo laikas paprastai ribotas (10 -15 metų) ir reikalauja pastovios priežiūros, aptarnavimo bei sistemų remonto. Tai - papildomi kaštai. IRBH sistemos naudojimo laikas faktiškai neribotas ir, kadangi joje nėra aukštų temperatūrų, trinties ar mechaninių detalių, sistemai nereikia jokios priežiūros. Tiesiog uždengiate apdailos medžiagomis ir daugiau - nei rūpesčių, nei papildomų išlaidų.

Kiti konkurenciniai pranašumai

               Kiek laiko įprastai užima įprastų šildymo sistemų projektavimas bei įrengimas? Atsižvelgiant į sistemų tipą ir esamą komunikacijų infrastruktūrą - nuo mėnesio (geriausiu atveju) iki pusės metų. IRBH atveju 100 m² kotedžo apšildymo sistemą galima įrengti per vieną savaitę. Ji bus pilnai automatizuota, ją galima valdyti distanciniu būdu, pervesti laikmatį į ekonominį režimą ir dinamiškai grįžti prie komfortiškos būsenos.
               Net jeigu išskirtiniu atveju nebūtų pakankamų elektros linijų pajėgumų suminiam IRBH galingumui instaliuoti, sprendimas yra - naudojama intelektuali relė ir prioritetų išdėstymas. Kadangi sistema aktyviu režimu veikia tik 5-10 min. per valandą, šildymas atskirose patalpose gali būti vykdomas paeiliui, nejungiant viso galingumo vienu metu. Tai reiškia, kad faktinis  vienkartinis galios sunaudojimas gali būti sumažintas iki keturių kartų, nekeičiant šildymo efektyvumo.

 Sąnaudos šildymui faktiškai atitinka sąnaudas apšvietimui

               Įvardinti IRBH sistemos privalumai remiasi konkrečia ir per eilę metų patikrinta praktika. Kaip pavyzdį pateikiame keletą skaičių, pagal kuriuos galite paskaičiuoti orientacines sąnaudas savo gyvenamoje ar darbo aplinkoje:

1. Viename iš vaikų darželių IRBH sistema įrengta 2006 metais. Pirmąjį šildymo sezoną vidutinės mėnesio elektros energijos sąnaudos 1m² apšildymui sudarė 7,2 kW (0,01 kW/h), o 2007-2008 metų šildymo sezoną per pačius šalčiausius mėnesius 1m² apšildymui buvo suvartojama 0,0088 kW/h arba 6,31 kW per mėnesį. Papildomai tenka pastebėti, kad šios įstaigos pastato šiluminė varža neatitiko šiuolaikiniams pastatų termoizoliacijos reikalavimams. Elektros energijos naudojimo efektyvumas buvo pasiektas naudojant ekonominį šildymo režimą nakties metu.

2. Techninės apžiūros centras šiauriniame regione, įrengtas 2007 metų lapkritį. Šildymo sąnaudos esant -20 оС sudarė 13-14W/m², prie -30 оС padidėjo iki 18 W/m².

 

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka10.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka11.jpg

tl_files/img/Projektai/fotoenergija/nuotrauka12.jpg

 

Kiti svarbūs sistemos parametrai

  • Šiluminio komforto būsena esant infraraudonajam šildymui jaučiama  2-3°С anksčiau, nei esant tradiciniam šildymui. Atitinkamai, jei patalpoje įprastai kasdienė jums patogi temperatūra yra + 23°С, tai IRBH šildymo sistemos reguliatorių užtenka nustatyti + 20°С režimui. Efektas bus tas pats.
  • Reikia žinoti, kad 1°С temperatūros padidinimas ar sumažinimas atitinkamai pakeis elektros suvartojimą šildymui 5%.
  • Vasaros laikotarpiui išjungti sistemos nereikia. Sistema neįsijungs virš reguliatoriaus nustatytos ribos ir pradės automatiškai vėl veikti tada, jei patalpos temperatūra nukris 1°С žemiau nustatytosios.
  • Sistemos darbo laikas ir elektros energijos sąnaudos tiesiogiai susiję su lauko temperatūra ir patalpos termoizoliacinėmis savybėmis. Žiemos metu temperatūra įsijungs per valandą po 5-10 min. (net ir prie -30 оС), o šaltesniu vasaros sezono metu - po kartą kas keletą valandų ar parų.
  • IRBH sistema nėra skirta naudojimui lauko sąlygomis.
  • IRBH sistemos turi būtinus sertifikatus, atitinka aukščiausius sanitarinius ir ekologijos reikalavimus.

Kitos IRBH sistemos panaudojimo galimybės

                IRBH sistemą, kaip papildomą šildymo įrangą komfortiškai aplinkai sukurti galima įrengti ir grindų šildymui, o taip pat kaip aukštų temperatūrų kaitinimo elementus saunoms ir džiovykloms bei panaudoti kaip alternatyvą „gyvatukui".
               Čia aprašytos ir pavaizduotos IRGH sistemos technologijų galimybės, remiantis vieno iš gamintojų duomenimis. Šias technologijas vysto įvairūs gamintojai, pasirinkimas pakankamai platus.

5. PROJEKTO PANAUDOJIMO GEOGRAFIJA

             Fotoenergijos  ir IRBH sinergijai bei plėtrai palankiausios sąlygos yra tose ES šalyse, kurios alternatyvios energetikos vystymui ir šilumos taupymui, pastatų modernizavimui skiria prioritetinę reikšmę (Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje etc). Saulės baterijų moduliai, pritaikyti nedideliam saulės spinduliavimo intensyvumui, ženkliai supaprastintų ir paskatintų diegimą, o jų integravimas su IRBH technologija paspartintų atsipirkimo laikotarpį.
                Itin palanki galimybė diegti šias technologijas yra ir naujosiose ES šalyse, plėtojančioms  pastatų renovavmo ir modernizavimo programas, kur:
- egzistuoja dideli daugiabučių „dėžučių" gyvenamieji bei viešosios paskirties pastatų masyvai;
- yra gyventojų poreikis ir motyvacija atsijungti nuo brangių, neefektyvių vandeniu, elektra arba dujomis šildomų radiatorių bei šildymo tinklų;
- yra arba gali būti suformuotos pozityvios valdžios struktūrų ir savivaldos institucijų nuostatos teikiamam inovaciniam modeliui bei atitinkam parama gyventojams.

                Išplėtus renovavimo sąvoką (nuo sienų apšiltinimo, vamzdynų keitimo, stogų renovavimo) iki realaus pastatų modernizavimo:

- su alternatyviomis energijos paskirstyto (individualaus) generavimo sistemomis;
- naujo IRBH tipo pastatų ir patalpų šildymo technologijomis,
- ne keičiant, o apskritai atjungiant nusidėvėjusius šildymo sistemų vamzdynus bei radiatorius,
- stogų renovavimą apjungti su saulės baterijų, kurios galėtų žymia dalimi padengti renovuotinus stogų plotus, ir vertikalių vėjo generatorių įdiegimu,
- eliminuojant elektros energijos (dalinai) ir šilumos perdavimo kaštus bei nuostolius,

valstybinės programos, tame tarpe ir Lietuvoje, įgautų visiškai kitą prasmę ir efektyvumą, leistų „peršokti kelis progreso laiptelius“ bei priartėti prie šiandien diegiamų progresyvių europietiškų normų.

                Pakoreguoti ir papildyti modernizavimo aspektais rengiamus tipinius pastatų renovavimo projektus reikia nedidelių sąnaudų, tačiau visuminiu programos požiūriu efektas būtų milžiniškas. Kita vertus, namų savininkų bendrijų interesas tokiems projektams ir valstybės programos palaikymas neabejotinai išaugtų, kadangi renovuoto ir modernizuoto pastato (ir patalpų) vertė ženkliai skirtųsi, taip pat dėl didesnio energetinių resursų sutaupymo iš esmės sumažėtų ir investicijų atsipirkimo laikotarpis.

                Nebejotinai reikia įvertinti ir ekologinį faktorių, taip pat valstybės mastu sutaupomų energetinių resursų išteklių mąstą. 

                                    Panaudota medžiaga iš „Saulės energetikos strategijos“, „ Solartechnics“, „Plen“, interneto šaltinių.

Projektų grupė SAVAS RATAS

© 2009 Savas Ratas